Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Vonia ir miegamasis vienoje patalpoje – dar viena hibridinė erdvė ateičiai

  Mokslininkų skaičiavimais nustatyta, kad 2050 m. 60 proc. pasaulio gyventojų bus įsikūrę didžiuosiuose miestuose. Jau dabar pastebime tendencijas – miestai tankėja, būstai brangsta, jų plotas mažėja ir dizaineriai stengiasi kuo efektyviau išnaudoti turimą erdvę. Prie bendros svetainės, virtuvės ir valgomojo erdvės jau spėjome priprasti. Britų dizaineriai prognozuoja, kad artimiausiu metu pokyčiai laukia ir miegamojo bei vonios kambarių. Greičiausiai jie netolimoje ateityje bus jungiami į vieną hibridinę erdvę, slepiant skalbimo mašiną spintose ar įkurdinant ją kitoje patalpoje. Interjero dizainerė Rūta Jankūnienė, bendrą miegamojo ir vonios kambarį savo namuose įsirengusi prieš gerą dešimtmetį, tvirtina tokiu sprendimu nenusivylusi – vonios patalpai tenka daugiau šviesos, vizualiai padidėja jos erdvė. „Iš pradžių galvojome, kad ilgainiui įsirengsime stiklinę pertvarą, skiriančią vonios ir miegamojo erdves, tačiau šios skirtingų funkcijų zonos taip ir liko viena patalpa, nes nepaste

Išsvajotas namas – koks jis šiandien


Planuojant statyti ar įsigyti namą, butą, verta panagrinėti, kokie pokyčiai vyksta Lietuvoje. Mes neturime tokių ilgalaikių tradicijų kaip kitos šalys, o individualių namų rinka vystosi tik 30 nepriklausomybės metų, tačiau per juos sukaupėme nemažą patirtį ir toliau ją tebekaupiame, nes keičiasi demografinė, geopolitinė situacija, žmonės iš kaimo gyvenviečių ir mažesnių miestų migruoja į didmiesčius. Apie pokyčius individualaus būsto rinkoje ir pirkėjų lūkesčius įžvalgomis pasidalijo Džiuginta Daujotaitė, nekilnojamojo turto bendrovės „Resolution“ vadovė, ir Antanas Kišūnas, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas.

Kaip per pastaruosius 10 metų po krizės kito žmonių poreikiai individualiam namui? 

A.Kišūnas: Sumažėjo paklausa didelės kvadratūros namams dideliuose sklypuose. Tai lėmė augančios statybos, namų išlaikymo sąnaudos ir žmonių užimtumas. Didelis dėmesys skiriamas statybos kokybei ir garantijoms. Namai tapo ergonomiški, funkcionalūs, taupūs. Pirkėjai, ieškantys erdvesnio buto naujai statomuose daugiabučiuose, susiduria su gana skurdžiu pasirinkimu, jau nekalbant apie tokius suplanavimo sprendimus daugiabučiuose kaip atskira virtuvės zona. O augančios pirkėjų galimybės ir niekur nedingęs erdvesnio būsto siekis tiesiog verčia didesnio ploto ieškančius pirkėjus nukreipti savo žvilgsnį į namų segmentą, kuris, nenuostabu, išgyvena savo aukščiausio aktyvumo laikotarpį per visą istoriją. „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 ir 2019 metais plėtotojai Vilniaus mieste ir jo apylinkėse kasmet iš viso pastatė ir pardavimui pasiūlė po 800 namų ir tai yra didžiausias pardavimui pastatytų namų skaičius per visą istoriją. Nepaisant to, kad namų plotas ir toliau mažėja (2019 metais pastatytų ir pardavimui pasiūlytų namų vidutinis bendras plotas sudarė 99 kv. m ir tai mažiausias rodiklis per visą istoriją), toks būstas išlieka bene vienintele platesne alternatyva ieškantiems erdvesnių namų. 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Vonia ir miegamasis vienoje patalpoje – dar viena hibridinė erdvė ateičiai

  Mokslininkų skaičiavimais nustatyta, kad 2050 m. 60 proc. pasaulio gyventojų bus įsikūrę didžiuosiuose miestuose. Jau dabar pastebime tendencijas – miestai tankėja, būstai brangsta, jų plotas mažėja ir dizaineriai stengiasi kuo efektyviau išnaudoti turimą erdvę. Prie bendros svetainės, virtuvės ir valgomojo erdvės jau spėjome priprasti. Britų dizaineriai prognozuoja, kad artimiausiu metu pokyčiai laukia ir miegamojo bei vonios kambarių. Greičiausiai jie netolimoje ateityje bus jungiami į vieną hibridinę erdvę, slepiant skalbimo mašiną spintose ar įkurdinant ją kitoje patalpoje. Interjero dizainerė Rūta Jankūnienė, bendrą miegamojo ir vonios kambarį savo namuose įsirengusi prieš gerą dešimtmetį, tvirtina tokiu sprendimu nenusivylusi – vonios patalpai tenka daugiau šviesos, vizualiai padidėja jos erdvė. „Iš pradžių galvojome, kad ilgainiui įsirengsime stiklinę pertvarą, skiriančią vonios ir miegamojo erdves, tačiau šios skirtingų funkcijų zonos taip ir liko viena patalpa, nes nepaste

Statinių šiltinimo lyderių dėka renovacija Lietuvoje pasiekė 10 proc., bet perspektyvos miglotos

  Per metus nuo ankstesnės Statybininkų dienos šventės Lietuvoje renovuota daugiau kaip 750 senų daugiabučių, o iš viso modernizavus 3742 namus, Lietuva pasiekė 10 proc. atnaujintų daugiabučių slenkstį. Tačiau statybininkų bendruomenės šventėje Birštone niekas dėl to nešovė šampano, kadangi ir renovacijos tempai netenkina (Vyriausybės planuose – 1000 atnaujintų daugiabučių per metus), ir pati renovacija dėl pandemijos sukeltų priežasčių rangovams yra smarkiai pasunkėjęs iššūkis. Pasižvalgius po Būsto energijos taupymo agentūros tinklalapyje skelbiamus duomenis, matyti, kad girgždantis renovacijos vežimas iš viso vos judėtų, jei ne jį traukiantys renovacijos lyderiai. Vienas stipriausių – Panevėžio miestas, kuriame jau renuovuota 350 senų daugiabučių arba 40 proc. visų renovuotinų. „Ekologija – tai vienas mūsų miesto strateginių prioritetų. Džiugu, kad panevėžiečiai supranta daugiabučių namų renovacijos privalumus ir aktyviai įsitraukia į jų atnaujinimo programą. Tai taip pat rodo,